Vygantas Kazlauskas "neišsiųsti laiškai"

 Su Sandra Avižienyte susipažinau tik iš 3-čio karto. Ilgai ieškojau, nes nesitikėjau rasti ir neskubėjau. Pirmą kartą ją radau Druskininkų knygyne eilėraščių rinkinyje ,,Kai akyse suspindi ilgesys”. Man patiko: ,,...aš – miesto vaikas, išaugau ant asfalto, mačiau šaligatvių plyšiuos pražydusias gėles...” Pagalvojau – taip taikliai apie mane. Tąkart nesusitikome. Praėjus keletui metų su Tomu Varnagiriu grojome Čikagos lietuviams. Pristačiau savo dainas pagal Sandros eiles. Maniau, kad pagal rašymo miestus, ji turėtų gyventi kažkur Kalifornijoje. Mano nuostabai klausytojai suūžė, kad poetę visi pažįsta, nes ji atsikraustė į Čikagą. Tą kartą vėl nesusitikome. Ji man pirma parašė. Pradėjome ruošti naujos knygos pristatymą Alytuje poetės apsilankymo Lietuvoje metu. 3-čias kartas nemelavo – susitikome. Kompaktinė plokštelė “neišsiųsti laiškai” buvo specialiai išleista Sandros knygos “Ką vadinom vardais” pristatymui Baltimorėje. Joje dainos pagal Sandros eilėraščius lietuvių ir prancūzų kalba, į kurią juos išvertė Caroline Paliulis.

Vygantas

Vygantas mane atrado knygyne, pamatęs mano akis ant nugarinio knygos viršelio. Bet ją reikėjo paimti iš lentynos ir apversti. O tai jau magija. Susipažinome Vilniuje, gėrėme vyną Sarkozi vyninėje, o kiek vėliau Alytuje darėme mano knygos pristatymą. Mano poezija apvertė visą jo autorinį repertuarą, atsirado Miesto vaiko įvaizdis ir daug dainų.

Sandra 

Arvydas Vilčinskas "Kai pasensi"

Aš mylėsiu tave kai pasensi, 

kada akys paskęs raukšlėse,

kai sugrubusiais pirštais žegnosiesi 

ir ieškosi tylos maldose...

Rimantas Pažemeckas "Mes užsimirštam"

Mes užsimirštam bėgime, 

iš kur atėjom, kas mus nešioja ir kas įkvėpia gyvent...

žodž. S. Avižienytės